žiuburinė

žiuburìnė sf. (2) žr. žiburinė 1: Aš žiuburìnę esu matęs: tokia liepsnikė žybčio[ja], i viskas Lkv. Žiuburìnė i dabar karts matyties Jdr. Vienas žmogus pasakojo, ka pirmiau, kada buvo pelkėtų vietų, ta po tas vietas vaikščiodavo žiuburìnė Trg.